2015 m. konferencija Maskvoje

Tuo metu, kai draugų socialinių medijų profilius puošė Lietuvos-Ukrainos vėliavų kilputės, pareiškimas, jog keliauji į Maskvą padiskutuoti apie tautinių mažumų padėtį ir tarptautinių santykių gerinimą, skambėjo mažų mažiausiai keistokai. Tačiau kvietimas, gautas iš rusų IPS-Alumni klubo, žadėjo ne tik malonų susitikimą su seniai matytais, o taip pat ir dar nepažįstamais IPS alumniais iš 9 valstybių, bet ir įdomias diskusijas – būtent taip ir nutiko.

Konferencija vyko 2015 m. gegužės 26-29 dienomis, kažkada prabangiame ir elitiniame, o dabar sovietinį reliktą primenančiame Maskvos viešbutyje “Kosmos”. Renginyje dalyvavo IPS alumniai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos, Gruzijos, Azerbaidžano, Armėnijos ir Kazachstano. Konferenciją organizavo Rusijos IPS klubo nariai, o paramą jam skyrė Bundestagas, Vokietijos ambasada Maskvoje ir Vokietijos politiniai fondai. Rusijos institucijos prie šio renginio neprisidėjo, nebuvo ir prašomos. Renginio tema – “Komunikacija tarp buvusių SSRS valstybių”.

Šiltą gegužės vakarą į Maskvą atvykusius dalyvius pasveikino vienas konferencijos rengėjų Dimitrijus Androsovas, kuris dėkodamas visiems atvykusiems, pažymėjo, jog ir Rusijoje yra draugų, su kuriais galima kalbėtis.

Pirmasis konferencijos rytas prasidėjo nuo Estijos atstovių Lilian Pungan ir Annika Kaabel pasakojimo apie rusų tautinę mažumą bei jos identiteto problematiką Estijoje. Dalyvė iš Latvijos Kristine Markus pristatė Latvijos sėkmės istoriją po Nepriklausomybės atgavimo, o šio pasakojimo autorė iš Lietuvos skaitė pranešimą apie Rusijos Lietuvoje vykdomą propagandą. Paskutinis tos dienos pristatymas buvo Gruzijos alumno Tornike Darjania, kuris papasakojo apie Gruzijos reformas ir pastangas, siekiant priartėti prie Europos Sąjungos.

Deja, programoje numatytas sveikinimo žodis iš Bundestago viceprezidento ir CDU/CSU frakcijos nario Johannes Singhammer neįvyko. To priežastis – prieš keletą dienų Rusija buvo nutarusi į šalį neįleisti kritiškais pasisakymais Kremliaus atžvilgiu garsėjančio tos pačios frakcijos parlamentaro Karlo Georgo Wellmanno. Tad J. Singhammer nutarė nesitaikstyti su tokiais Rusijos valdžios institucijų veiksmais kolegos atžvilgiu. Protestuodamas prieš šį Rusijos sprendimą, politikas savo planuotą vizitą į Maskvą atšaukė iš solidarumo, pareikšdamas, jog tokio Rusijos elgesio netoleruos.

Konferencijoje pranešimą skaitė ir Rusijos Mokslų akademijos strateginio vertinimo departamentui vadovaujantis Sergejus Utkinas, kuris išsamiai papasakojo apie Eurazijos Sąjungos, laikomos V. Putino projektu, sukūrimo aplinkybes ir priežastis, kodėl ši idėja visuomenėje susilaukia tiek palaikymo.

Po intensyvių diskusijų, visi konferencijos dalyviai buvo pakviesti į priėmimą Vokietijos ambasadoje Maskvoje, kurioje turėjo galimybę prie taurės vyno padiskutuoti su ambasados bei Vokietijos politinių fondų darbuotojais ir daugiau sužinoti apie Vokietijos ir Rusijos diplomatinių santykių niuansus.

Antrąją dieną nuo ankstyvo ryto toliau buvo intensyviai diskutuojama – IPS alumniai iš Armėnijos (Nare Matevosyan ir Tamara Manoukian) ir Kazachstano (Mariya Yevdakova ir Aliya Zhussupova) pasakojo apie savo šalių integraciją į Eurazijos muitų sąjungą, o konferencijos dalyviai iš Azerbaidžano – Asif Masimov, Ziyaddin Aslan ir Zamin Azizov – skaitė pranešimą tema “Europietiškas požiūris į separatizmą: Kalnų Karabacho ir Ukrainos krizės palyginimas”.

IPS alumnų konferencijoje taip pat dalyvavo svečiai iš Vokietijos parlamento, o būtent Bundestago administracijos tarptautinių stažuočių skyriaus atstovės Saskia Leuenberger ir Dolores Stamer. Alumniams buvo įdomu paklausyti jų pristatymo apie dabartines IPS programos aktualijas, pasikeitimus, o vėliau ir pasidalinti nuomonėmis, kaip būtų galima suintensyvinti alumnių klubų bendradarbiavimą.

Tolesnė konferencijos dalis buvo paskirta kultūrinei programai. Turėjome išskirtinę galimybę aplankyti iki šiol dar oficialiai neatidarytą naująjį Gulago muziejų! Nors mūsų apsilankymo metu muziejuje nebuvo praktiškai jokių eksponatų, muziejaus darbuotojas itin daug papasakojo ne tik apie planuojamus eksponuoti daiktus, muziejaus atidarymo aplinkybes, bet ir jaunosios rusų kartos žinias (tiksliau, jų stoką) apie stalinistinius nusikaltimus.

Dieną užbaigė vakarienė rusiškos virtuvės restorane, „insiderių“ pasakojimai apie gyvenimą, mokslą ir darbą Rusijoje bei ekskursija po vakarėjančią Maskvą.

Neabejotinai, Maskva yra miestas, į kurį norėsis grįžti – tiek daug liko neapžiūrėta, nepamatyta, neaplankyta. Fantasmagoriškai šiame savo architektūra įspūdingame mieste atrodo kūjai ir pjautuvai dideliuose ekranuose centrinėje miesto gatvėje, Lenino biustai metro ir turistinėse parduotuvėse parduodami marškinėliai su užrašu „Krim naš“.  Daug kartų IPS alumni renginio metu nuskambėjo teiginys, jog šiai šaliai reikia reformų – tam belieka tik pritarti ir tikėtis, jog situacija artimiausiu metu pradės keistis. Ir tokie renginiai kaip šis nuteikia be galo pozityviai – kai nepaisant karų, konfliktų ir krizių, visur yra žmonių, kurie nori problemas spręsti. Ir smagu, jog Bundestagas suteikia šiems žmonėms tokią platformą, kurioje visi gali apie tai atvirai diskutuoti.

Papasakojo Laura Tatarėlytė